Naujienos

Senų daugiabučių stogai ir fasadai neatlaiko liūčių: 34 avariniai iškvietimai per 2 mėnesius

Šią vasarą Utenoje daugiabučių gyventojai susidūrė su tikrais lietuviškų orų išbandymais – gausios liūtys, škvalai ir stiprūs vėjo gūsiai ne tik kėlė pavojų kasdienybei, bet ir atskleidė skaudžiausias senos statybos daugiabučių problemas. Intensyvūs krituliai ir užsitęsusi drėgmė išryškino silpniausias pastatų vietas – nesandarius stogus, susidėvėjusias siūles bei prastos būklės lietaus nuvedimo sistemas.

Pasak daugiabučių namų priežiūros specialisto, daugiausia problemų kilo dėl stogo dangos amžiaus ir nusidėvėjimo. „Dalis šių stogų dengti dar prieš kelis dešimtmečius. Bituminė danga prarado elastingumą, siūlės sutrūkinėjo, atsirado pūslės. Tokiose vietose vanduo randa kelią į vidų.“
Kita kritinė problema – įlajų ir lietvamzdžių būklė. „Užsikimšusios įlajos ir surūdiję lietvamzdžiai ne tik nepašalina vandens, bet jį kaupia ant stogo. Stovintis vanduo greitina dangos ir konstrukcijų irimą, o žiemą, šalant, gali sukelti dar didesnius pažeidimus.“
Daugiabučių namų priežiūros specialistas pabrėžia, kad problemos nesprendžiant iš karto, jos virsta brangiai kainuojančiais gedimais. „Prasiskverbusi drėgmė gadina termoizoliaciją, gelžbetoninių perdangų armatūrą, skatina pelėsio atsiradimą. Jei dabar atrodo, kad pratekėjo tik viena dėmė ant lubų – po metų gali tekti tvarkyti pusę stogo konstrukcijų.“
Kokie sprendimai? Pasak priežiūros specialisto, geriausia išeitis – kompleksinis stogo ir lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimas. „Vien tik užlopyti skylę neužtenka. Jei stogo danga pasenusi, ją reikia keisti, kartu įrengiant papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Lietvamzdžiai turi būti pralaidūs ir pritaikyti dabartiniams liūčių kiekiams.“

Per pastaruosius du mėnesius – 34 iškvietimai dėl lietaus padarytos žalos

Per pastaruosius du mėnesius mūsų įmonės avarinė tarnyba buvo kviesta net 34 kartus šalinti lietaus padarytą žalą. Kiekvienas toks iškvietimas – tai užlietas butas, sugadintas turtas ir papildomos išlaidos visiems namo gyventojams.

Priežastis aiški – senų, dar sovietmečiu statytų namų bituminės stogo dangos per daugelį metų suskeldėjo, jungimo vietos prarado sandarumą, o tarpblokinės siūlės, kadaise užsandarintos, šiandien nebesulaiko nei vėjo, nei lietaus. Audrų metu viršutiniuose aukštuose gyventojai patiria potvynius, o stiprus vėjas per kiaurus sujungimus drėgmę neša net į pirmuosius aukštus.

„Lopymas“ – laikinas sprendimas

Pagal galiojančius teisės aktus, avarijos šalinamos nedelsiant – tam nereikia gyventojų balsavimo. Tačiau tokiu atveju tvarkoma tik konkreti pažeista vieta, kad į butus toliau netekėtų vanduo.

„Tai – kaip užklijuoti pleistrą ant seno vamzdžio: kurį laiką padės, bet problemos neišspręs“, – sako „Utenos butų ūkis“ daugiabučių namų priežiūros specialistas.

Norint atlikti kapitalinį stogo ar fasado remontą, būtinas daugumos butų savininkų pritarimas. 

Draudimas gali nepadėti

Dar viena problema – draudimo išmokos. Jei namas turi seną, akivaizdžiai susidėvėjusį stogą ar fasadą, o gyventojai atmetė administratoriaus siūlymą jį tvarkyti, draudimo bendrovė gali sumažinti kompensaciją arba visai jos nemokėti.

Galimi sprendimai

Yra dvi realios išeitys:

1. Dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje – tuomet kartu su stogu ir fasadu sutvarkoma visa pastato konstrukcija, pagerinamas energetinis efektyvumas, suteikiama valstybės parama ir galimybė mokėti už darbus dalimis iki 20 metų.

2. Tvarkyti tik stogą ar fasadą – tokiu atveju darbų finansavimas tenka patiems gyventojams: kaupiamos lėšos padidinus kaupiamųjų įmokų tarifą arba nuosavomis lėšomis.

Kaip pabrėžia UAB „Utenos butų ūkis“, kiekvienas lietaus lašas, patekęs į namo vidų, – tai ne tik sugadintas tinkas, bet ir signalas, kad pastatas sensta, o problemos pačios neišnyks.

Jei neskirsime dėmesio profilaktikai ir rimtam remontui, vieną dieną teks mokėti dar daugiau – ne tik už stogą, bet ir už sugadintą savo turtą.